Nuotrauka: Metamorfosi Notturne
Alessandro Perini (Italija / Švedija)
Alessandro Perini studijavo kompoziciją, elektroninę muziką ir muzikos komunikaciją Italijoje ir Švedijoje. Jo kūryba varijuoja nuo instrumentinės ir elektroninės muzikos iki audiovizualinių, šviesos ar interneto (net-art), landšafto (land-art) ir vibracija paremtų kūrinių, pastaruoju metu koncentruojantis į paties pagamintus įrenginius. Menininkas yra dalyvavęs įvairiuose festivaliuose – tokiuose kaip Venecijos bienalė, Milano muzika, Atviros Drezdeno erdvės, Strasbūro muzikos festivalis, Music Current Dublin, New Directions Švedijoje, Procesas Lietuvoje, Maskvos forumas, ReMusik Sankt Peterburge, Tempus Fugit and Distat Terra Argentinoje, MATA New York ir kiti. Taip pat jis yra dalyvavęs įvairiose rezidencijų programose. 2019 m. Alessandro Perini pelnė „Global Digital Arts Prize“ garbės apdovanojimą Nanjango technologijos universitete Singapūre. Menininkas dėstė Como muzikos konservatorijoje Italijoje, taip pat – kūrybinėse dirbtuvėse Italijoje, Šveicarijoje ir Pietų Korėjoje. Šiuo metu jis dėsto elektroninės muzikos kompoziciją Malmės muzikos akademijoje Švedijoje.
www.alessandroperini.com
Justas Bø
Justas Bø (Justas Butkevičius) – tarpdisciplininio meno kūrėjas. Šviesa, optinės manipuliacijos, dizainas, technologijos, filosofija, videomenas, 3D kūriniai – visa tai nusako menininko interesų ir kūrybinio darbo lauką. Justas Bø yra baigęs elektros ir elektronikos inžineriją Niukaslio universitete. Inspiruotas brutaliosios architektūros ir bauhauzo, Justas naujosiomis priemonėmis ir medijomis tyrinėja hiperrealizmo, siurrealizmo, optinio meno galimybes. Pastaruoju metu jo kūriniai dažnai remiasi dviejų viena kitai prieštaraujančių ypatybių gretinimu. Pavyzdžiui, blyksintys šviesos šaltiniai jungiami su natūralios pulsacijos aplinka, daugiasluoksnių prasmių užrašai, kurių reikšmė priklauso nuo šviesos šaltinio spalvos, taip pat harmoningo chaoso ar garsios tylos tematika.
www.justasbo.com
Nuotrauka: Yaga’21 / Dovydas Žilinskas
Andrius Šiurys ir Paulina Simutytė
Andrius Šiurys – elektroninės, akustinės akademinės, taikomosios muzikos kūrėjas, tarpdisciplininių darbų autorius, įvairių grupių narys, atlikėjas bei iniciatorius, kurį sudėtinga priskirti kokiai nors stilistinei srovei. „Šiuolaikinė“, „orkestrinė“, „ambientinė“, „lengvo klausymo“, „eksperimentinė“, „antimuzika“ ‒ tai tik kelios nuorodos, bandant kategorizuoti kompozitoriaus muzikinę veiklą. Tikslesniam apibūdinimui galėtų būti sudarytas net naujadaras ‒ šiurrealistiška muzika. Kompozitorius yra pelnęs įvairių apdovanojimų už kūrybą, tarp jų – pirmoji premija jaunųjų kompozitorių konkurse „Musica Vera“ (2016 m.), Jaunojo kompozitoriaus prizas Lietuvos kompozitorių sąjungos Geriausių metų muzikos kūrinių rinkimuose (2019 m.), „Auksinio scenos kryžiaus“ nominacija kategorijoje „Metų patirtis“ už kolektyvinį darbą „Glaistas“ (muzika kurta su Jūra Elena Šedyte).
Faustina Dedūraitė, Lietuvos muzikos informacijos centras
Paulina Simutytė – plataus spektro menininkė. Turėdama muzikos pedagogikos išsilavinimą, ji kuria muzikinius vaidmenis įvairiuose scenos kūriniuose ir performansuose. Tapyme, kuris menininkei artimesnis vizualiojo teatro režisūrai, dominuoja abstrakcijos, jose neapsieinama be asociacijas keliančių įvaizdžių, svajingumo bei kiekvienam stebinčiajam unikalios kūrinių interpretacijos. Vizualiajai Paulinios Simutytės kūrybai didelę įtaką turi K. G. Jungo darbai. Tai ypač atsiskleidžia mažuose kūriniuose užuominose, kurios ilgainiui vystosi į aiškius atsakymus, rastus kūrybos autoanalizėje. Tapybos darbuose Paulina yra sukūrusi savitą techniką – naudoja drobę, akrilą ir dirbtinę šviesą. Taikomųjų menų srityje menininkė kuria muzikos albumų viršelius. Bendradarbiaudama su kompozitoriumi Andriumi Šiuriu, ji taip pat kuria grafines partitūras. Pastaruoju metu Paulina debiutavo ir kaip teatro scenografė. Šalia kūrybos vizualiųjų menų srityje, menininkė dainuoja, groja mušamaisiais instrumentais, taip pat kuria muziką ir tekstus grupėse Uprising Tree, Delasferos, Lazy diamond’s underground.
www.dapi.lt
Matas Samulionis
Matas Samulionis – jaunosios kartos multiinstrumentalistas, kompozitorius, improvizatorius. Savo muzikinį kelią Matas pradėjo Kauno I-ojoje muzikos mokykloje kaip saksofonininkas. Itin susidomėjo harmoninėmis konstrukcijomis ir improvizacijos galimybėmis jų rėmuose. Tai galiausiai atvedė į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bakalauro pakopos džiazo, vėliau – į magistro šiuolaikinės muzikos atlikimo studijas. Studijų metu jis dalyvavo gausybėje kūrybinių dirbtuvių ir meistriškumo kursų, aktyviai grojo Akademijoje ir už jos ribų. Studijos paskatino Matą giliau domėtis garso prigimtimi, tembro konstravimu, bangų fizika ir tai išaugo į aistrą moduliariniams analoginiams sintezatoriams. Laikui bėgant, muzikanto kūryboje akustinių ir elektroninių instrumentų pasauliai tarsi susipynė į vieną bendrą muzikinę kalbą. Vienas pirmųjų elektroakustinių projektų buvo modernus baletas „Newborn“, kuriam Matas muziką sukūrė ir ją atliko kartu su elektroninės muzikos pasaulio vilku Andriumi Laucevičiumi (pseudonimu Phun Thomas). Šis projektas tapo viena iš kibirkščių elektroninės muzikos dueto „Artfcl“ atsiradimui, o dalis baleto kūrinių nugulė į debiutinį grupės albumą. Pusantrų metų gyvuojanti grupė jau spėjo išleisti šešis skaitmeninius įrašus, vinilinę plokštelę, du skaitmeninius albumus, keletą singlų, remixų. Galiausiai Matas prisijungė prie Andriaus įkurtos konceptualios elektroninės muzikos leidybinės įmonės „FSS Recordings“. Taip pat šiais metais Matas įstojo į doktorantūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur tirs šiuolaikinės improvizacinės muzikos įkodavimo bei iškodavimo principus.
Nuotrauka: Mark Gurevich
Ljova (Lev Zhurbin; JAV)
Ljova (Lev Zhurbin) gimė 1978 metais Maskvoje, 1990-aisiais su tėvais, kompozitoriumi Aleksandru Zhurbin ir rašytoja Irena Ginzburg, persikėlė gyventi į Niujorką. Kompozitorius kuria koncertinę muziką tradicinėms sudėtims, taip pat šiuolaikiniam šokiui ir filmams. Ljova yra įkūręs ir vadovauja ansambliui Ljova and the kontraband (Ljova ir kontragrupė). Taip pat kompozitorius groja smuiku bei unikaliu instrumentu fadolínu, aranžuoja kūrinius. Ljova yra baigęs prestižinę Džiulijardo muzikos mokyklą. Kompozitorius yra pelnęs ne vieną apdovanojimą už sukurtas kompozicijas, taip pat kelis kartus kaip solistas atliko kūrinius su orkestrais.
Ljova yra sukūręs per 120 kūrinių klasikiniams, džiazo ir folko ansambliams, taip pat garso takelių įvairiems vaidybiniams, dokumentiniams ir trumpo metro filmams. Kompozitorius savo įkurtos įrašų kompanijos Kapustnik Records vardu yra išleidęs dešimt albumų, taip pat jo kūrinius yra įrašę tokios žinomos kompanijos kaip Deutsche Grammophon, Sony Classical, Bridge Records, Naxos ir In A Circle. Jis taip pat baigė Sundance instituto kompozitorių laboratoriją. Jo muziką audiovizualiniuose kūriniuose yra panaudoję tokios kino ir TV gamybos kompanijos kaip HBO, PBS, BBC, CNBC, NHK ir įvairūs kiti nepriklausomi projektai. Tarp pastarųjų kūrybinių projektų – kūrinių užsakymai iš London Sinfonia, Louisville orkestro, Yo-Yo Ma ir Silk Road ansamblio, bendri kūrybiniai darbai su choreografais Aszure Barton, Damian Woetzel, Christopher Wheeldon, Katarzyna Skarpetowska.
www.ljova.com
Nuotrauka: National Kaunas Drama Theatre / Tomas Petreikis
Antanas Jasenka
Antanas Jasenka yra žinomas kompozitorius tiek šiuolaikinės muzikos akademinėje bendruomenėje, tiek eksperimentinės muzikos scenoje. Savo kūrybinę karjerą A. Jasenka pradėjo rašydamas koncertinius kūrinius akustiniams instrumentams. Kompozitoriaus kūriniai skamba Lietuvos ir tarptautiniuose šiuolaikinės muzikos festivaliuose. Jo kūryba yra pelniusi ne vieną apdovanojimą ir Lietuvoje, ir užsienio šalyse. Didelį susidomėjimą turi jo elektroninė ir elektroakustinė muzika. Kompozitorių taip pat domina kolektyvinės kūrybos platformos, tarpdisciplininis bendradarbiavimas su kitais garso menininkais, vizualaus meno kūrėjais ir rašytojais. Antanas Jasenka yra „Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinės“ ambasadorius, Kauno technologijos universiteto bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas.
Nuotrauka: Irmantas Aleliūnas
Raimonda Žiūkaitė
Raimonda Žiūkaitė baigė kompozicijos bakalauro bei magistro ir meno doktorantūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, taip pat studijavo muzikos kompoziciją Vienos muzikos universitete bei elektroninės muzikos kompoziciją Mozarteumo universitete Zalcburge. Kompozitorė nuo pirmųjų kūrybinių bandymų balansuoja tarp jausminės, provokuojančios roko energijos ir racionaliai suplanuotų procesų pagal šiuolaikinės klasikos inovacijas. Dalis jos kompozicijų – tarsi architektūrinės konstrukcijos ar palaipsnių metamorfozių procesai, paremti viena struktūrine idėja. Kituose kūriniuose, kur į pirmą planą iškyla performatyvumo aspektas, kompozitorei aktualios tokios kategorijos kaip netikėtumas, klaida, paradoksas, ironija, absurdas.
Raimondos kūryba atliekama tiek Lietuvoje, tiek vis dažniau už jos ribų: Austrijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Meksikoje. Tarp kūrinių atlikėjų – tiek žymūs lietuviški kolektyvai, tiek ir užsienio ansambliai. Jos kompozicija „Flores Duo“ chorinės muzikos konkurse „Vox juventutis 2011“ pelnė trečiąją premiją, o „Chromatografija“ 8 akordeonams buvo įtraukta į CD „XXI amžiaus Lietuvos kompozicinės muzikos antologija“, kuruotą amerikiečio Franko J. Oteri (2017). Raimonda Žiūkaitė reguliariai dalyvauja ir meistriškumo kursuose.
Linas Paulauskis, Lietuvos muzikos informacijos centras
Nuotrauka: Ričardas Matačius
Agnė Matulevičiūtė
Agnė Matulevičiūtė garso menininkė ir kompozitorė, ypatingą dėmesį savo kūryboje skiria muzikai teatrui ir kinui. Medijų ir tarpdisciplininio meno kontekstai, muzikiniai performansai, eksperimentai, kurių pagrindas garsinė raiška, yra jos veiklos laukas. Šiuo metu ji studijuoja meno doktorantūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kurioje tyrinėja ir kuria užgarsio koncepciją šiuolaikinėje muzikoje. Nuo 2014 metų aktyviai dalyvauja grupinėse parodose, meno bei šiuolaikinės muzikos festivaliuose, menininkų rezidencijose Lietuvoje bei užsienyje. Jos muzika, parašyta kinui, skamba tarptautiniu mastu, pripažinta nacionaliniu apdovanojimu. Taip pat kompozitorė yra sukūrusi muziką daugiau nei 20 spektaklių, rodomų didžiausiuose Lietuvos teatruose. Ji toliau aktyviai bendradarbiauja su įvairių sričių menininkais, yra muzikos festivalio „Muzika erdvėje“ meno vadovė, bei tarptautinio teatro festivalio “Sirenos“ klubo organizatorė. 2019 metais tapo kompozitorių sąjungos nare. Taip pat A. Matulevičiūtė aktyviai reiškiasi kaip elektroninės muzikos kūrėja, slapyvardžiu Agnès M, rengdama gyvus pasirodymus. Kompozitorė kūriniuose dažnai naudoja modulinių bei analoginių sintezatorių, kuriuos kolekcionuoja, garsus.
Marija Paškevičiūtė
Marija Paškevičiūtė būdama penkiolikos pirmą kartą išgirdo Karlheinzo Stockhauseno Gesang der Jünglinge, ir šis kūrinys jai bemat sukėlė susidomėjimą šiuolaikine muzika – ji pradėjo gilintis į XX–XXI a. kompozitorių kūrybą. Baigusi muzikos kompozicijos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Ryčio Mažulio klasę, Marija sukūrė elektroninę muziką Martyno Rimeikio baletui „Dienos, minutės“ Lietuvos Nacionaliniame operos ir baleto teatre ir buvo apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi už geriausią 2019 m. muziką spektakliui. Ji taip pat sukūrė muziką šešiems Uršulės Bartoševičiūtės spektakliams bei dviems trumpametražiams Austės Urbanavičiūtės filmams. Kompozitorės muzikos stiliaus formavimuisi turėjo įtakos tiek avangardinės muzika, tiek šiuolaikinės klubinės muzikos scena bei eksperimentinis techno.
Nuotrauka: Simonas Skabeikis
Vykintas Baltakas
Vykintas Baltakas – tarp Lietuvos ir Belgijos gyvenantis kompozitorius-dirigentas. Po studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje išvyko mokytis į Vokietiją. Tobulinosi Darmštato vasaros kursuose, mokėsi Emmanuelio Nuneso kompozicijos klasėje Paryžiaus konservatorijoje, studijavo pas kompozitorių Peterį Eötvösą, dirbo šiuolaikinės muzikos centre IRCAM Paryžiuje.
Pasak kritikų, V. Baltako kūriniai išsiskiria gerai apmąstyta idėja ir tiksliomis muzikinės medžiagos manipuliacijomis. Jis nesiremia jokiomis stilistinėmis konvencijomis ir kiekvienam kūriniui susikuria savo muzikinius kriterijus. Jo kūryboje yra teatro elementų, sąmojo ir ironijos. Kiekvienas V. Baltako kūrinys yra itin tvirtai suręstas; nepaisant to, šis ypač savikritiškas kompozitorius dažnai perkuria savo opusus, tad visa jo kūryba yra lyg vientisas didžiulis work in progress.
Baltako kūryba nuolat skamba žymiausiuose tarptautiniuose festivaliuose ir koncertų salėse. Kaip dirigentas, jis yra dirbęs su Bavarijos (BR), Berlyno ir Kelno (WDR) radijo simfoniniais orkestrais, „Ensemble Modern“, „Klangforum Wien“ ir kt. kolektyvais. V. Baltakas buvo prestižinių Heinricho Strobelio, „Herrenhaus Edenkoben“, Nadios ir Lili Boulanger fondų stipendininkas, 2003 m. apdovanotas tarptautiniu Claudio Abbado kompozicijos prizu; 2007 m. Miunchene jam įteikta garbinga Ernsto von Siemenso premija. Jo kūrybą leidžia Vienos leidykla „Universal Edition“ ir Kelno „Aust Musik Verlag“. 2009 m. V.Baltakas įkūrė ir iki šiol vadovauja Lietuvos ansamblių tinklui. Nuo 2015 yra Mastrichto konservatorijų kompozicijos bei LMTA docentas.
www.baltakas.net