Matas Drukteinis ir Juta pranulytė, dar studijuodami Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, surengia pirmąjį festivalį, kurį pavadina Junųjų kompozitorių laboratorja MUZIKA ERDVĖJE. Norėta sukuri impulsą kompozitoriams eksperimentuoti raiškos, formų srityje, šiuolaikinę muziką sujungiant su socialine ir urbanistine-architektūrine dimensijomis.
Po metų pertraukos, idėja įgauna aiškesnę fesivalio koncepciją ir, jau mąstant apie tęstinumą, nusprendžiama kiekvienais metais nagrinėti tam tikrą temą, susijusią su sociokultūrinėmis miesto problemomis ar iššūkiais. Pasirinkta tema – mikrorajonai – kompozitorius kvietė atskleisti Vilniaus miesto mikrorajonų garsinį-muzikinį savitumą. Festivalį pirmą kartą finansuoja ir Lietuvos kultūros taryba.
Siekiant dar labiau išryškinti socialinę dimensiją ir šiuolaikinę muziką priartinti prie klausytojo, pasirinkta tema – bendruomenės. Ja siekta parodyti sostinės socialinių grupių gyvenimą, nagrinėjant bei atskleidžiant jų kasdienę aplinką garsais. Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Šie metai tampa pokyčių ir iššūkių laiku. Viena iš festivalio įkūrėjų Juta Pranulytė pasitraukia iš organizacinės komandos. Ją pakeičia tarpdisciplininį požiūrį į muziką turinti kompozitorė Agnė Matulevičiūtė. Šiais metais, Lietuvos kultūros tarybai neskyrus finansavimo, taip pat iškilo grėsmė ir dėl festivalio ateities. Naujas Agnės ir Mato duetas vis dėlto iš savo resursų surengia festivalį. Jis skiriamas R. Gavelio romanui Vilniaus pokeris ir tampa itin sėkmingu dėl pasirinkto ekskursijos formato.
Festivalis tampa tarptautiniu, programoje pirmą kartą dalyvauja tiek pakviesti kompozitoriai, tiek atrinkti atviro konkurso būdu. Išlaikomas atrastas ekskursijos formatas, kuris suteikia klausytojams įtraukiantį būdą pažinti kūrinius. Fiksuojamas ir festivalio laikas: nuo šiol jis vyksta kiekvienų metų rugsėjo antrąją savaitę. Nagrinėjama stereotipų tema ir itin įdomios miesto erdvės pritraukia didelį būrį klausytojų. Festivalis augina renginių ir partnerių skaičių, strateginiu partneriu tampa Lietuvos kompozitorių sąjunga. Lietuvos kultūros taryba vėl finansuoja festivalį. Pirmą kartą prisideda ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Pirmieji pandeminiai metai, kaip ir daugeliui kultūros lauke, įneša chaoso, nežinomybės. Festivalis vis dėlto įvyksta, duoklę atiduodamas Lietuvos valstybės atkūrimo 30-mečiui, kuris, anot Agnės ir Mato, dėl pandemijos nebuvo tinkamai paminėtas. Kompozitoriai nagrinėja valstybės ir žmogaus santykį. Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė, toliau bendradarbiaujama su strateginiu festivalio partneriu – Lietuvos kompozitorių sąjunga.
Festivaliui pasirenkama ne vienerius metus Agnės ir Mato svarstyta tema – laikas. Nors kiek filosofinė, ji suteikė laisvę kompozitoriams atrasti individualias ir intriguojančias muzikines interpretacijas. Dėmesys ypač skiriamas festivalio įgyvendinimo kokybei, kurią visada dėl renginių pobūdžio apsunkina techninė ir logistinė dalis. Napaisant antrųjų pandemijos metų, pavyksta festivalį išlaikyti tarptautiniu ir į renginius sutraukti rekordinį skaičių klausytojų.
