18:30 ∅ Nemokamas renginys > REGISTRACIJA
Pabėgėlių priėmimo centras Naujininkuose
(A. Jaroševičiaus g. 10)
DOMANTAS PŪRAS
•
20:30 ∅ Nemokamas renginys
Lukiškių aikštė
JONAS JURKŪNAS
19:00 ∅ Nemokamas renginys
Požeminė perėja šalia Lazdynų ligoninės st.
ANTON LUKOSZEVIEZE
•
VISĄ DIENĄ ⊗ Instaliacija
Lukiškių aikštė
JONAS JURKŪNAS
18:30 ∅ Mokamas renginys > BILIETAI
Radvilų rūmų dailės muziejus
LIEPA VOZGIRDAITĖ
•
20:30 ∅ Nemokamas renginys
Prie buvusių Vyriausybės svečių namų Žvėryne
LINAS RUPŠLAUKIS
•
VISĄ DIENĄ ⊗ Instaliacija
Lukiškių aikštė
JONAS JURKŪNAS
18:00–21:00 ∅ Nemokamas renginys parodos atidarymo lankytojams
Maršrutas automobiliu nuo galerijos „Medūza“ (Šv. Jono g. 11)
ANDRIUS ARUTIUNIAN
•
20:30 ∅ Nemokamas renginys
Boriso Nemcovo skveras (Latvių g. 52)
DUETAS „TYKUMOS“
•
VISĄ DIENĄ ⊗ Instaliacija
Lukiškių aikštė
JONAS JURKŪNAS
15:00 | 16:30 | 18:00 | 19:30 ∅ Mokamas renginys > BILIETAI
Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis
DOMINYKAS DIGIMAS
•
17:00–21:30 ∅ Mokamas renginys > BILIETAI
Maršrutas automobiliu nuo galerijos „Medūza“ (Šv. Jono g. 11)
ANDRIUS ARUTIUNIAN
•
21:00–22:15 ∅ Mokamas renginys > BILIETAI
Pasakų parkas
MMLAB | REŽ. GEDIMINAS RIMEIKA
•
VISĄ DIENĄ ⊗ Instaliacija
Lukiškių aikštė
JONAS JURKŪNAS
15:00 ∅ Mokamas renginys > BILIETAI
Liepkalnio vandes saugykla (Liepkalnio g. 20)
ONUTĖ NARBUTAITĖ
•
17:00–21:30 ∅ Mokamas renginys > BILIETAI
Maršrutas automobiliu nuo galerijos „Medūza“ (Šv. Jono g. 11)
ANDRIUS ARUTIUNIAN
•
19:00 ∅ Mokamas renginys > BILIETAI
Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai (Žirmūnų g. 1E)
PAWEL SAKOWICZ
•
VISĄ DIENĄ ⊗ Instaliacija
Lukiškių aikštė
JONAS JURKŪNAS
Šiais metais festivalis kviečia apmąstyti Vilniaus visuomenės ir viešo gyvenimo paribiuose ar užribiuose liekančias vietoves, bendruomenes ar procesus, taip užbaigdamas sostinės 700 metų jubiliejui skirtų temų ciklą.
Vienuolikoje lietuvių ir užsienio kompozitorių bei kitų sričių menininkų įvietintų kūrinių klausytojai turės galimybę pamatyti nepagražintą Vilniaus veidą.
Netikėtos erdvės, intriguojantys sąskambiai, neįprasti būdai patirti muziką ir erdvę, galiausiai, provokuojančios temos ir nepatogūs kontekstai.
Šių metų festivalio programa – intymus, atviras bei tikras pokalbis tarp Tavęs ir Vilniaus.
Šiais metais festivalis kviečia apmąstyti Vilniaus visuomenės ir viešo gyvenimo paribiuose ar užribiuose liekančias vietoves, bendruomenes ar procesus, taip užbaigdamas sostinės 700 metų jubiliejui skirtų temų ciklą.
2022-ųjų programa siūlė, apskritai, į miestą pažvelgti kaip į archetipą. 2023 m. gegužę–liepą specialus Vilniaus 700 metų sukakčiai skirtas renginių ciklas „Muzika Vilniui“ subūrė vienus ryškiausių pasaulio kompozitorių sukurti naujus kūrinius pasirinktoms miesto erdvėms.
Užbaigdami jubiliejinę temų seriją šį kartą norime dėmesį atkreipti į „nefasadines“, kartais neatrastas ar pamirštas, kartais – norimas užmiršti miesto paradigmas. Tai – ne tik apleisti pastatai, atokesni mikrorajonai ar stebinantys kraštovaizdžiai, bet ir visuomenės grupės ar lokalios bendruomenės, taip pat miesto problemos ir procesai, kurie intertiškai lieka ar apdairiai paliekami už viešų diskusijų, politinių sprendimų ar socialinės pažangos ribos.
Vienuolikoje lietuvių ir užsienio kompozitorių bei kitų sričių menininkų įvietintų kūrinių klausytojai turės galimybę pamatyti nepagražintą Vilniaus veidą. Netikėtos erdvės, intriguojantys sąskambiai, neįprasti būdai patirti muziką ir erdvę, galiausiai, provokuojančios temos ir nepatogūs kontekstai. Šių metų festivalio programa – intymus, atviras bei tikras pokalbis tarp Tavęs ir Vilniaus.
Festivalio vadovai – Matas Drukteinis ir Agnė Matulevičiūtė.
Jonas Jurkūnas
SĄSKAMBIS #1. LUKIŠKIŲ AIKŠTĖ
Individualus garsinis pasivaikščiojimas kviečia atrasti svarbios, tačiau dažnai tranzitine tampančios Lukiškių aikštės vietogarsius.
Kūrinys – apie miestą, kurio nematome ir įprastai nepatiriame, tačiau kuris tiek pat tikras, kaip ir mums suvokiamas pasaulis.
Šis pasivaikščiojimas kviečia išgirsti svarbios, tačiau dažnai tranzitine tampančios Lukiškių aikštės vietogarsius, atsleidžiant buvusias, esamas ar net būsimas garsines čia esančių objektų istorijas, naudojant sparčiai populiarėjančią geolokacinę programėlę Echoes.
Kompozitorius įgarsina kiekvieną aikštės taką, kiekvieną storesnį nei 30 cm skersmens medį ar plonesnių medžių grupę, taip pat aikštės architektūrines erdves, kurių skambesį lemia praeivių keliami garsai. Kūrinyje atskleidžiama kasdien matomos ir praeinamos vietos kita – garsinė – pusė: neatrasta, nepažinta, nematoma. Autorius Lukiškių aikštę perkelia į kitą suvokimo dimensiją – į tam tikrą fiziologinių pojūčių užribį.
Jonas Jurkūnas – įvairiomis kryptimis besidairantis kompozitorius, greta tradicinio partitūrų rašymo, užsiimantis elektronine eksperimentika, veikiantis popkultūros žanruose, kuriantis muziką teatrui ir kinui, įkišantis koją ir į foninės muzikos sritį, kartais, bet stipriai įsitraukiantis į tarpdisciplinines kolaboracijas, kuriose susiformuoja terpė šių skirtingų patirčių jungtims. Jono Jurkūno kūrybos strategija artima postminimalizmui; jis dažnai dirba su paprastomis garsinėmis medžiagomis, pulsuojančiais, veržliais ritmais, nuolat ieško naujų arba pamirštų tembrų. Šias taktikas ir naujojo tonalumo estetiką autorius dažnai derina su eksperimentine ar klubine elektronika, ambient stilistika, populiariosios, džiazo, romantizmo muzikos elementais.
Asta Pakarklytė (www.mic.lt)
Instaliacija veikia:
09 05–10
Pristatymo renginys:
09 05 | 20:30
Vieta:
Lukiškių aikštė
Informacija:
Instaliacijos perklausai būtina turėti ausines ir mobilųjį telefoną su interneto prieiga bei būti atsisiuntus „Echoes“ programėlę; tai padaryt galite ČIA→
Instaliacija veikia:
09 05–10
Pristatymo renginys:
09 05 | 20:30
Vieta:
Lukiškių aikštė
Informacija:
Instaliacijos perklausai būtina turėti ausines ir mobilųjį telefoną su interneto prieiga bei būti atsisiuntus „Echoes“ programėlę; tai padaryt galite ČIA→
Renginio laikas:
09 05 | 18:30 ir 19:30
Vieta:
Pabėgėlių priėmimo centras Naujininkuose
Adresas: A. Jaroševičiaus g. 10B
Renginio trukmė: ±45 min.
Informacija:
Renginys nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija (nemokamas bilietas).
Domantas Pūras
MUZIKA PRIEGLOBSČIUI
Bendradarbiaujant su Menų agentūra „Artscape“
„Muzika prieglobsčiui / Music for Haven“ – tai meninis tyrimas, kuriame kompozitorius Domantas Pūras kelia jautrius klausimus: kas mūsų visuomenėje yra prieglobstis? Saugumo jausmas? Kas bendra tarp jų abiejų? Kas šiuos jausmus sukelia? Ar įmanoma, kad patys muzikos garsai taptų prieglobsčiu?
Patyriminės instaliacijos metu dalyviai turi galimybę aplankyti Naujininkų pabėgėlių priėmimo centrą, kuriame jų laukia 5 garsinės stotelės. Čia galėsite stabtelti, patirti ir išgirsti aplinką bei muzikos kūrinį, sukurtą remiantis centre vykusių Menų agentūros „Artscape“ kūrybinių misijų patirtimi ir garsais.
„Artscape“ kūrybinėmis misijomis siekia sukurti saugią erdvę vaikams, moterims ir vyrams migrantų apgyvendinimo vietose. Reguliariai lankantis centruose bei rengiant meno ir edukacijos veiklas, norima parodyti solidarumą, palaikymą, emocinį pastiprinimą bei gyventojus įtraukti į kūrybą. 2022 m. misijų metu „Artscape“ surengė 596 edukacijas.
Prieglobstis, jo ieškojimas dažnai lieka mūsų kasdieninės psichologijos pakraščiuose. Pabėgėlių priėmimo centre galėsite išeiti iš kasdienybės ribų tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme – įžengsite į didelei daliai visuomenės neprieinamą, nepažįstamą ir mitais apipintą erdvę. Panirsite į centro atmosferą, atrasite naują perspektyvą per garsą ir jo formuojamą aplinką.
Kūrinys skatina refleksiją, apmąstymą apie prieglobsčio prasmę, muzikos vaidmenį jungiant žmones ir universalius mūsų žmogiškos būties aspektus. Tai kvietimas apmąstyti gijas, kurios mus jungia nepriklausomai nuo mūsų kilmės ar kelionės tikslo.
Domantas Pūras – kompozitorius, daugiausia kuriantis elektroninės ir elektroakustinės muzikos srityse. Jo kūriniams būdingos post ar naujojo paprastumo struktūros ir išplėsto laiko garsovaizdžiai. Pūro muzika vystoma, pasitelkiant triukšmo ir harmonines tekstūras, kurių šaltiniu kompozitoriui tampa arba akustiniai instrumentai, arba sintetinės priemonės, taip pat aplinkos įrašai. Kūrėjas dažnai analizuoja psichologinius procesus, tokius kaip kolektyvinės traumos, kolektyvinė pasąmonė. Pūras taip pat yra pastoralinės psichodelikos trio El Chico Fuendre narys.
Anton Lukoszevieze
VILNIAUS PANORAMOS
„Vilniaus panoramos“ – įvietintas kūrinys violončelei ir fiksuotai medijai, sukurtas požeminei perėjai Lazdynuose. Šią vietą kompozitorius nufotografavo 2022-ųjų žiemą, po to vasarą ją užfiksavo iš vidaus, tokiu būdu, kaip sako kompozitorius, suspausdamas laiką.
Anton Lukoszevieze daug metų fotografuoja įvairias Vilniaus miesto erdves, kurias būtų galima apibūdinti kaip marginalias ar nepastebimas, į kurias kas dieną praeidamas nebeatkreipi dėmesio: garažai, seni kiemai, apleistų pastatų fasadai, sienos ir kitos sostinės erdvės. Vilniui besivystant kaip moderniam europietiškam miestui, tvarkant aplinką, renovuojant pastatus, vis daugiau tokių vietų išnyksta.
„Vilniaus panoramos“ – įvietintas kūrinys violončelei ir fiksuotai medijai, sukurtas požeminei perėjai Lazdynuose. Šią vietą kompozitorius nufotografavo 2022 m. žiemą, po to vasarą ją užfiksavo iš vidaus, tokiu būdu, kaip sako kompozitorius, suspausdamas laiką. Tiek filosofine, tiek muzikine ir akustine prasme šis kūrinys atsiduria kompozitoriaus fotografijose. Violončelės garsai yra išgauti iš linijų, apibrėžiančių Lukoszevieze fotografijas, darytas įvairiose Vilniaus vietose.
Anton Lukoszevieze (g. 1965) – lietuvių kilmės britų violončelistas, kompozitorius ir tarpdisciplininio meno kūrėjas. Kūryboje ir muzikinėse praktikose jis jungia eksperimentinį garsą, performansą, fotografiją, videomeną, tekstus ir tapybą. Lukoszevieze bendradarbiauja su įvairiais menininkais bei institucijomis: Christian Marclay, Beatrice Gibson, Aura Satz, Jayne Parker, Lina Lapelytė, Philip Corner, Jim O’Rourke, Phill Niblock, Tony Conrad, Milan Knižak, Arturas Bumšteinas, Merce Cunningham Dance Company, Tate Modern, Whitechapel Gallery, Serpentine Gallery, Copenhagen Contemporary bei kiti. Jis įkūrė ir vadovauja tarptautinį pripažinimą pelniusiam eksperimentinės muzikos ansambliui Apartment House.
Renginio laikas:
09 06 | 19:00
Vieta:
Požeminė pėsčiųjų perėja šalia Lazdynų ligoninės st.
Renginio trukmė: ±45 min.
Informacija:
Renginys nemokamas
Renginio laikas:
09 07 | 18:30
Vieta:
Radvilų rūmų dailės muziejus
Adresas: Vilniaus g. 24
Renginio trukmė: ±1 val.
Informacija:
Renginys mokamas; patirtį sudaro ekskursija po muziejų ir kūrinio pristatymas.
Liepa Vozgirdaitė
HOMMAGE À TECHNICS
Muzikinė situacija ansambliui, patefonams ir rūsio erdvei.
ATLIEKA:
Mėta Gabrielė Pelegrimaitė (fleita)
Salomėja Kalvelytė (fleita)
Kristupas Gikas (fleita, patefonai)
Kazimieras Jušinskas (saksofonas)
Simonas Kaupinis (tūba)
Gediminas Stepanavičius (kontrabosas)
Rūsys – erdvė, nustumta už išpuoselėto miesto fasado. Patalpa, kuri neretai siejama su nejauka, pelėsių kvapu atsiduodančiu sandėliavimu, – pragmatiška, buitį atliepianti vieta, kurioje nėra leidžiamas laikas ir kuri retai asocijuojama kaip laisvalaikio ar kolektyvinio buvimo erdvė.
Vis dėlto rūsiai gali vystyti įvairius garsinius procesus. Jie gali tapti saugiomis erdvėmis nuo „pašalinių“ žvilgsnių ir ausų. Užribyje veikiančiai eksperimentinės / improvizacinės muzikos bendruomenei rūsys gali būti vienijanti erdvė nesankcionuotiems tyrinėjimams.
Pastaruosius aspektus atliepia Radvilų rūmų dailės muziejaus rūsys, kur veikė dabar nebeegzistuojantis baras „Woo“. Socialaus, garsinio buvimo paskirties etapą mena nebent tik keli išlikę interjero akcentai: pakylos, mini „scena“, raudonos nublukusios sienos, buvusios tualetų patalpos…
Radvilų rūmų dailės muziejaus rūsio kontekstas ir jo interjeras įkvėpė šią erdvę dar kartą įveiklinti pamirštai jos paskirčiai — kolektyviniam garsiniam vyksmui. Joje bus naujai sukuriamos neinvazinės sąlygos improvizacinės muzikos atlikėjams. Ansamblių :Fleitų 3″ bei „Laivo Troupe” nariai — atlikėjai kūrėjai (angl. creative musicians) — taps akustinių instrumentų sąveikos su rūsio erdvės akustika bei patefonų garsine aplinka dalimi. Kūrinio medžiaga remiasi išplėstinėmis patefonų technikomis ir jų reorganizacija akustiniams instrumentams. Kūrinio pavadinime „Technics” yra nuoroda į vieną iš didžiausių patefonų gamintojų, kurių gaminiai yra plačiai naudojami tarp populiariausių eksperimentinių patefonų atlikėjų.
Liepa Vozgirdaitė (2001) – jaunosios kartos kompozitorė, šiuolaikinės muzikos ansamblio „Artisans“ įkūrėja ir narė.
Linas Rupšlaukis
I AM SILENT BUT NOT BLIND
Kompozicijos „I Am Silent But Not Blind“ varinių pučiamųjų ansambliui inspiracijos šaltiniu tapo pasirinkta Vilniaus miesto erdvė – buvę Žvėryno Vyriausybės svečių namai, kuriuose sovietmečiu apsistodavo aukščiausio rango pareigūnai (R. Nixonas, M. Gorbačiovas ir kt.).
ATLIEKA:
Gediminas Skalandis (trimitas), Igor Žolnerčik (trimitas), Dovydas Kukulskis (trimitas), Jokūbas Lapcun (trimitas), Rimantas Jagminas (trombonas), Benas Pocevičius (trombonas), Jovaras Šiekštelė (trombonas), Patrikas Kišūnas (tūba)
Diriguoja – Linas Rupšlaukis
Kompozicijos „I Am Silent But Not Blind“ varinių pučiamųjų ansambliui inspiracijos šaltiniu tapo pasirinkta Vilniaus miesto erdvė – buvę Žvėryno Vyriausybės svečių namai, kuriuose sovietmečiu apsistodavo aukščiausio rango pareigūnai (R. Nixonas, M. Gorbačiovas ir kt.). Taip pat kompozitorių įkvėpė Česlovo Milošo kūrinyje „Pavergtas protas“ analizuojamas žmogaus tipas „ketmanas“, būdingas šiai socialinei sanklodai. Tipažas atspindi bei simbolizuoja prisitaikėlišką individą, kuris viena sako, antra galvoja, trečia daro.
Pasirinkta erdvė uždavė klausimus, kurių atsakymų paieškos grąžino prie refleksijų apie sovietinio žmogaus mentalitetą, socialinę sanklodą ir jos dinamikos principus, psichologiją, išlikimo mechanizmus bei poetinę plotmę. Kompozitorių tai paskatino permąstyti, kokias paraleles ar atitikmenis galime rasti šių dienų Lietuvos, Vakarų Europos visuomenėse, kiek „ketmanui“ būdingų bruožų galime identifikuoti moderniame Vakarų žmoguje.
Linas Rupšlaukis – kompozitorius, trimitininkas, dirigentas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas. Atlikimo, dirigavimo, dėstymo ir kūrybos plotmės jo veikloje yra neišvengiamai susietos ir viena kitą papildančios. Kurdamas Linas Rupšlaukis stengiasi pažinti, kas vyksta aplink jį dominančią sritį, todėl kompoziciniame lauke, prilygstančiame ieškojimams, ryškus kūrėją dominantis filosofinis naratyvas, suteikiantis erdvės apmąstymams ir pačiam Linui Rupšlaukiui, ir klausytojui. Kompozitorius inspiracijas kūrybai randa ne tik jį supančioje kasdienėje ir meninėje aplinkoje ar konkrečiuose dailės, literatūros ir muzikos kūriniuose ar dramos spektakliuose, bet ir muzikos istorijos kontekstuose, tyrinėdamas kitų kompozitorių kūrybą.
Justė Paltanavičiūtė (mic.lt)
Renginio laikas:
09 07 | 20:30
Vieta:
Prie buvusių Vyriausybės svečių namų Žvėryne
Latvių g. pabaiga (Nuoroda žemėlapyje→)
Renginio trukmė: ±30 min.
Informacija:
Renginys nemokamas
Renginio laikas:
09 08 | 18:00–21:00
Tik parodos atidarymo dalyviams
09 09 | 17:00–21:30
09 10 | 17:00–21:30
Vieta:
Kelionė automobiliu nuo meno erdvės „Medūza“
Adresas: Šv. Jono g. 11
Kelionės trukmė: ±40 min.
Informacija:
Renginys nemokamas A. Arutiunian parodos atidarymo dalyviams rugsėjo 8 d. 18:00–21:00 val. Kitomis dienomis renginys mokamas; įsigydami bilietą pasirinkite norimą kelionės laiką.
A. Arutiunian parodos atidarymas:
09 08 | 18:00
Andrius Arutiunian
ARMEN
Bendradarbiaujant su Lietuvos dailininkų sąjungos šiuolaikinės kultūros ir meno erdve „Medūza“
Armen – armėnų diasporos muzika paremtas kūrinys, kurio muzikinė medžiaga sukomponuota iš menininko asmeninės įrašų kolekcijos. Festivaliui adaptuota kūrinio versija siūlo neįprastą Armen klausymosi prieigą – klausytojai vežami automobiliu Vilniaus periferinių erdvių maršrutu, skambant kasetiniam grotuvui.
Armen – armėnų diasporos muzika paremtas kūrinys, kurio muzikinė medžiaga sukomponuota iš menininko asmeninės įrašų kolekcijos. Ši kasečių bei vinilų kolekcija yra tokia pat įvairi kaip ir skirtingos už Armėnijos geografinių bei vaizduotės ribų gyvenančios diasporos bendruomenės. Kaip įprasta mažoms bei dislokuotoms bendruomenėms, savąją kultūrą jos dažnai reflektuoja per užaštrintus tautinius naratyvus, kurių etno-garsiniai motyvai atsiliepia ir muzikoje. Armen (vienas iš retų vardų, kuris referuoja tiek į žmogų, tiek į tautybę) yra paremtas muzika, kuri buvo sukurta diasporoje gyvenančių muzikantų. Pop ir disco muzikos garsai yra perkuriami į abstrakčią garsinę erdvę, kompozitoriui koncentruojantis į nuo laiko ir klausymo kasetėse bei viniluose atsiradusius įbrėžimus, triukšmus ir klaidas.
Pirmoji kūrinio versija instaliacijos forma eksponuota parodoje „JCDecaux premija 2017: Lėtos mokyklos“ Šiuolaikinio meno centre. Adaptacija festivaliui siūlo neįprastą Armen klausymosi prieigą – klausytojai vežami automobiliu Vilniaus periferinių erdvių maršrutu. Šios kelionės metu iš specialiai išleistos kasetės skamba judėjimui eismu pritaikyta kūrinio versija.
Andrius Arutiunian (g.1991) – armėnų-lietuvių menininkas ir kompozitorius, šiuo metu gyvenantis Olandijoje. Arutiunian studijavo Karališkojoje Hagos konservatorijoje. Kompozitorius dirba su hibridinėmis garso formomis, pasitelkdamas instaliacijos, videomeno, skulptūros ir performanso medijas. Garsiniai prieštaravimai, alternatyvūs politinio ir muzikinio struktūravimo būdai bei žaismingi ezoterikos ar etnografijos istorijos tyrinėjimai formuoja jo pastarosios kūrybos bruožus. Pasitelkdamas akustinę kosmologiją, ne Vakarų kultūrų derinimus ir muzikines sistemas, taip pat išplėstines garso rezonavimo ir savadarbių instrumentų studijas, menininkas su garsu dirba kaip su pasaulio sandaros metodu. Hipnotizuojančių ir enigmatinių formų Arutiunian kūriniai dažnai kvestionuoja muzikinių ir politinių sąveikų idėjas. Menininko kūriniai buvo pristatyti 59-oje Vencecijos bienalėje, Armėnijos paviljone, Le Fresnoy (Turkuenas), Centre Pompidou (Paryžius), 14-oje Kauno bienalėje, Stedelijk (Amsterdamas), Rewire Festival (Haga), Šiuolaikinio meno centre (Vilnius) bei kitur.
„TYKUMOS“
Donatas Bielkauskas
Kristijonas Lučinskas
SKAMBĖTI NEGALIMA TYLĖTI
Performansas dedikuojamas miestams karo kataklizmų akivaizdoje. Pasaulyje nuolat vyksta šimtai karų, kurių pagrindiniai epicentrai jau seniai persikėlę į apgyvendintas miestų teritorijas. Performanso ašis – pianinas „Ukraina“, kuriuo groja, arba „ardo“, atlikėjai – Donatas Bielkauskas ir Kristijonas Lučinskas. Pamažu ardydami pianiną, muzikai groja ne įprastai – klavišais, bet visomis kitomis instrumento dalimis. Klavišai, tarsi Ukrainos žemės ir miestai, yra užgrobiami, jie atskiriami vienas nuo kito ir dalijami klausytojams.
Performansas dedikuojamas miestams karo kataklizmų akivaizdoje. Pasaulyje nuolat vyksta šimtai karų, kurių pagrindiniai epicentrai jau seniai persikėlę į apgyvendintas miestų teritorijas. Tūkstančiai žmonių tampa įkaitais savo pačių miestuose, kurie karo akivaizdoje iš pagrindinių šiuolaikinės civilizacijos centrų virsta griuvėsiais, vaiduokliais, tačiau ir toliau funkcionuoja pagal miestietiškos kasdienybės gyvensenos įpročius. Pusiau gyva miesto struktūra priversta nepasiduoti, o reanimuotis ir išlikti kaip viltis bei tikėjimas tiems gyviesiems, kurie nepaliaujamai atstatinėja betono griuvėsius, tokiu būdu įprasmindami gyvybės viršenybę prieš mirtį.
Performanso ašis – pianinas „Ukraina“, kuriuo groja, arba „ardo“, atlikėjai – Donatas Bielkauskas ir Kristijonas Lučinskas. Pianinas paguldytas ant žemės tarsi geografinis arealas. Nuo jo nuimti viršutiniai dangčiai ir atlikėjai, pamažu ardydami pianiną, groja ne neįprastai – klavišais, bet visomis kitomis instrumento dalimis. Klavišai, tarsi Ukrainos žemės ir miestai, yra užgrobiami, skaldoma jų įprasta išsidėstymo teritorija, jie atskiriami vienas nuo kito ir dalijami klausytojams.
Klavišas, kaip garsą skleidžianti pianino dalis, šiuo atveju tampa nebyliu – praranda galimybę skambėti (it atskiro miesto gyventojai ar visa tauta), bet pavieniui vis dar gali skleisti garsą stuksenamas ar liečiamas pirštais. Šis simbolinis klavišų dalinimo veiksmas – kvietimas skleisti žinią apie karą (ir apskritai karus pasaulyje) bei kartu išsaugoti atmintį, neleisti mūsų budrumui nurimti, apeiti abejingumo nuotaikoms. Tai – kasdienis priminimas apie miestus ir juose gyvenančius žmones, kurie gali būti išgirsti tik mūsų balsais.
Vilnius – kaip vienas aktyviausių Ukrainą palaikančių miestų – šiuo atveju tampa Ukrainos balsu. Karo koordinatės yra nežinomos, nes jis ateina nekviestas. Kūrėjai sako, kad būtent todėl itin svarbu nenustoti skleisti žinios, jog nėra šalių, miestų ir žmonių užribiuose. Jie ten, kur juos girdi, kur juos įgarsina.
Atlikėjai savo performansu reflektuoja DADA, Fluxus judėjimų tradicijas. Pasitelkdami readymade objektą, jie tęsia Joseph Beuys socialinės skulptūros, galinčios potencialiai pakeisti visuomenę ir politiką, idėją. J. Beuys visiškai nutildo fortepijoną jį visą apvyniodamas veltiniu („Infiltration Homogen for Piano“, 1966) ir teigdamas, jog „čia joks garsas neįmanomas ir fortepijonas pasmerktas tylai“. Tuo tarpu D. Bielkauskas ir K. Lučinskas neleidžia tylai laimėti, bet siekia, kad kiekvienas žiūrovas-klausytojas toliau neštųsi nebylius klavišus, tapdami jų įgarsintojais. Ir šiuo veiksmu susišaukiama su J. Beuys mintim, jog tylėti negalima, nes „jei tylėsime ir nežengsime kito evoliucinio žingsnio, gresia pavojus“. Akivaizdu, jog prieš 57-erius metus ištarti žodžiai, aktualūs ir šiandien.
Donatas Bielkauskas – vienas ryškiausių nūdienos postfolklorinės tradicijos Lietuvoje kūrėjų ir šios srovės kūrybinių variklių, kurio muzikoje savitai dera senasis baltiškas folkloras ir šiuolaikinės garsinės interpretacijos. Donatas yra kūrėjas, kuriam muzika – ir meistrystė, ir filosofija. Suprasti, kad muzika – daugialypis, skirtingomis kryptimis veikiantis garsinis, socialinis, komunikacinis reiškinys, galima tik pačiam tą daugialypiškumą nuolat patiriant. Platus instrumentų, ritmikos, muzikos stilių išmanymas jam leidžia kurti unikalius garso projektus, apimančius tiek elektronikos, tiek gryno ambiento garsovaizdžius, kuriuose etniniai motyvai pinasi su industrinėmis garsų struktūromis bei natūraliais gamtos ir / ar tiesiog vietoje rastų objektų skambesiais. Iš esmės visi Donato darbai kviečia į daugiasluoksnes ir daugiagyles patirtis, kurios ir nusako kūrėjo meistriškumą ir atidumą, o tiksliau klausą detalėms, nugulančioms klausančiojo sąmonėje. (Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė)
Kristijonas Lučinskas – muzikos autorius, atlikėjas, garso dizaineris, taip pat kuriantis ir garso takelius filmams, muziką teatro ir šokio spektakliams, užsiimantis garso (sample) bibliotekų leidyba savo įkurtoje studijoje „Soundprovocation“. Nuo 1998 m. Kristijonas koncertuoja su pseudonimu Driezhas. Etnoelektroninio ir audiopoetinio projekto pavadinimą „Driezhas“ komentuoja nurodydamas archajines lotynizuoto žodžio „driežas“ reikšmes, atklystančias iš Antikinės Graikijos, Egipto ar Polinezijos kultūrų mitologinių tikėjimų, kur driežas buvo laikomas dieviškosios išminties, sėkmės simboliu ir dangaus Viešpačiu.
Renginio laikas:
09 08 | 20:30
Vieta:
Boriso Nemcovo skveras
Adresas: Latvių g. 52
Renginio trukmė: ±45 min.
Informacija:
Renginys nemokamas.
Renginio laikas:
09 08
15:00 | 16:30 | 18:00
Vieta:
Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis
Pradžia – Plikakalnio atodanga
Nuoroda žemėlapyje→
Renginio trukmė:
± 1 val. 15 min.
Informacija:
• Renginys mokamas.
• Pasirūpinkite patogia, ilgesniam vaikščiojimui skirta ir garso neskleidžiančia avalyne, tinkama apranga bei apsauga nuo vabzdžių ir erkių.
• Maršrute yra statesnių kalvų, siaurų šakotų takų, pavojingų skardžių – prieš įsigydami bilietą, įvertinkite savo galimybę dalyvauti. Organizatoriai už renginio metu patirtas traumas neatsako, dalyvaudami prisiimate visą atsakomybę už savo saugumą.
Dominykas Digimas
EINANT Į NIEKUR: GAUSMAIS
Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis ir jo apylinkės – tai viena Vilniaus erdvių, kur dominuojantis natūralus garsovaizdis persipina su tolimu miesto gausmu, nuo kurio čia būdami galime tik atsitraukti, tačiau nuo kurio niekada visiškai nepabėgsime. Šis atidaus klausymosi pasivaikščiojimas padės praplėsti savąjį ausiratį bei ir išgirsti mišką ir už jo pasilikusį miestą kitaip, nei kiekvienas jūsų galėtų įsivaizduoti.
ATLIEKA:
Dominykas Digimas
„Fleitų trys“ – Mėta Pelegrimaitė, Salomėja Kalvelytė, Kristupas Gikas
„Twenty Fingers Duo“ – Lora Kmieliauskaitė ir Arnas Kmieliauskas
Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis ir jo apylinkės – tai viena Vilniaus erdvių, kur dominuojantis natūralus garsovaizdis persipina su tolimu miesto gausmu, nuo kurio čia būdami galime tik atsitraukti, tačiau nuo kurio niekada visiškai nepabėgsime.
Garsams esant šalia, dėmesį rečiau sutelkiame į tuos, kurie atsiranda ties akustinio horizonto riba, tad šis atidaus klausymosi pasivaikščiojimas padės praplėsti savąjį ausiratį bei išgirsti mišką ir už jo pasilikusį miestą kitaip, nei kiekvienas jūsų galėtų įsivaizduoti. „Fleitų trys“ ir „Twenty Fingrs Duo“ dėka iki šiol įprastas miško garsovaizdis įgaus kiek kitą spalvą, todėl visi šio pasivaikščiojimo dalyviai taps neatskiriama jo dalimi.
„Einant į niekur“ – komandinė meninė tiriamoji praktika. Klausymosi pasivaikščiojimų būdu bandoma kitaip patirti kasdienę miesto erdvę ir fiksuoti juslines patirtis. Vaikštomi maršrutai unikalūs, juos sieja tik pradžios ir pabaigos taškai. Kaupiamas miesto garsų ir vaizdų archyvas, komandos narių refleksijos ir kitomis medijomis užfiksuoti empiriniai įspūdžiai tampa medžiaga garso, vaizdo ir kitų formatų kūriniams.
„Gausmais (arba sub-tyla)“ – įvietinta komandos narių pasivaikščiojimų Vilniaus vakarų kryptimi studija.
Informacija ruošiama.
Meno ir mokslo laboratorija pristato:
Gediminas Rimeika
PASAKŲ PARKAS
Kai kurie mitai dar nesukurti. Ne visos pasakos baigiasi laimingai. Legendomis apipintas Vilniaus „Pasakų parkas“ kviečia neįprastam pasivaikščiojimui.
Kol ausinėse skamba čia pat esančios, į pasimatymą parke atėjusios merginos istorija, šviesų žaidimai ir netikėtos vizualinės užuominos audrina drauge su ja keliaujantį žiūrovą: kur baigiasi šios vietos pasaka ir kur prasideda realybė? O gal šis pasivaikščiojimas – tik dar vienas mitas? „Pasakų parkas“ mitologizuoja realius nusikaltimus ir į blankią pasakojimus papildančių instaliacijų šviesą ištraukia miesto legendų pabaisas – ne tas, kurios slepiasi po lovomis, o tas, dėl kurių atsigręžiate per petį kaskart, kai klaidžiojate parko šešėliuose. Beje, jie irgi turi savo istoriją.
Kūrybinė komanda:
Režisierius – Gediminas Rimeika
Dramaturgas – Matas Vildžius
Kompozitorius – Gintaras Sodeika
Scenografė – Bartė Liagaitė
Šviesų dailininkas – Julius Kuršis
Aktoriai – Jovita Jankelaitytė ir Algirdas Dainavičius
Prodiuserė – Rusnė Kregždaitė
Audio gido sprendimai – Vaiva Gudaitytė
Komunikacijos vadovė – Neda Letukytė
Premjera: 2022 m. kovo 12 d.
Spektaklio sukūrimą finansavo Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba. Partneriai: Jono Meko vizualiųjų menų centras, Vilnius 700.
Gediminas Rimeika – aktorius, režisierius. 2010-2012 m. studijavo teatro režisūrą Klaipėdos universitete, 2016 baigė aktorinio meistriškumo studijas LMTA (kurso vadovas Oskaras Koršunovas). Laisvai samdomas aktorius, šiuo metu daugiausiai dirba Lietuvos nacionalinio dramos teatro, Oskaro Koršunovo teatro, Meno ir mokslo laboratorijos spektakliuose, nepriklausomuose projektuose. Inicijuoja ir vykdo teatro edukacijos projektus.
„Meno ir mokslo laboratorija“ (MMLAB) vykdo kūrybinę, mokslo populiarinimo ir edukacinę veiklą. MMLAB į bendras veiklas įtraukia kūrėjus ir tyrėjus: menininkus ir jaunus mokslo daktarus, fizikos ir gamtos mokslų studentus. Veiklose skatinami eksperimentai – naujų temų ir formų paieškos, jaunų menininkų unikalaus kūrybinio kelio įtvirtinimas.
MMLAB veikla aktuali jaunųjų menininkų iniciatyvų skatinimo prasme, vedančia į drąsius kūrybinius eksperimentus ir greitesnę integraciją į profesionalųjį meno lauką.
Renginio laikas:
09 09 | 21:00–22:15
Vieta:
Pasakų parkas
Pradžia – įėjimas iš L. Asanavičiūtės gatvės pusės
Nuoroda žemėlapyje→
Renginio trukmė: ±45 min.
Informacija:
• Spektaklis vyksta lietuvių kalba.
• Renginys mokamas, pirkdami bilietus, pasirinkite norimą sesijos laiką.
• Amžiaus cenzas: N-14
• Spektaklio dalyviams būtina turėti ausines ir mobilųjį telefoną su interneto prieiga bei būti atsisiuntus „Echoes“ programėlę; tai padaryt galite ČIA→
Renginio laikas:
09 10 | 15:00
Vieta:
Liepkalnio vandens saugykla
Adresas: Liepkalnio g. 20
Renginio trukmė: ±1 val.
Informacija:
Renginys mokamas. Patirtį sudaro ekskursija ir kūrinio pristatymas
Onutė Narbutaitė
VĖRINYS
Bendradarbiaujant su Energetikos ir technikos muziejumi.
„Vėrinys“ kinta pagal aplinkybes – jo skambesys priklauso nuo muzikantų, pasirinktų instrumentų ir, ne ką mažiau, nuo aplinkos. Šį kartą kompozicija susilies su įspūdingos ir unikalios Liepkalnio vandens saugyklos erdve.
Artūras Kažimėkas (klarnetas)
Ugnius Kleiba (valtorna)
Marius Balčytis (trombonas)
Dominykas Snarskis (mušamieji)
Džiugas Daugirda (mušamieji)
Onutė Narbutaitė – viena iš ne tiek daug šių dienų kompozitorių, kurių muzika paženklinta išskirtinio asmeniškumo žyme ir yra atpažįstama nuo pirmųjų kiekvieno kūrinio taktų. Šalia plataus įvairių emocinių būsenų ir pojūčių spektro visoje Narbutaitės kūryboje juntamas aristokratiško saiko pojūtis, stipri kompozicinė disciplina – tai tik sustiprina emocinį šios muzikos paveikumą.
Tačiau konstruktyvusis pradas čia reiškiasi ne kokiomis nors iš kitų perimtomis ar savo susikurtomis įvairių muzikos parametrų organizacijos sistemomis. Intelektualieji Narbutaitės opusai primintų ne „mašininę produkciją“, o preciziškai atliktą „rankų darbą“. Komponavimo racionalumas čia atsiskleidžia kruopščiai detalizuotomis faktūromis, tiksliomis smulkesnių ir stambesnių padalų bei visos formos proporcijomis, ne iškart atsekamomis mažiausių detalių sąšaukomis. Abstraktus muzikinis naratyvas kartu yra itin raiškus, reljefiškas ir dažnai menantis „kažką pažįstama“.
Pawel Sakowicz
AMANDO
Lenkų choreografas ir šokėjas Paweł Sakowicz kūrinyje naudoja pantomimą, ji performanso turinį perteikia per gestą: mimas kelia nematomą puodelį taip, kad kiekvienas susidarytų įspūdį – puodelis iš tiesų yra jo rankose. Festivalyje pristatomas kūrinys yra adaptuotas Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmams. Tiek kūrėjų žvilgsnis į pantomimą, tiek erdvė, kurioje pristatomas kūrinys, referuoja į tam tikrą užribį, iliuzijos santykį su realybe.
Lenkų choreografas ir šokėjas Paweł Sakowicz kūrinyje naudoja pantomimą, ji performanso turinį perteikia per gestą: mimas kelia nematomą puodelį taip, kad kiekvienas susidarytų įspūdį – puodelis iš tiesų yra jo rankose. Sakowicz savo choreografijoje kartu ir konstruoja, ir niveliuoja gesto sampratą, alternatyviai stilizuodamas šokį atsitraukiant nuo jam būdingos stilistikos. Jis pasitelkia postmodernų judesį, kuris, nors sako „ne“ stiliui ir scenos magijai, tuo pat metu puodelio kilnojimą apibrėžia kaip šokį. Performanso garsą sukūrusi kompozitorė Justyna Stasiowska siūlo išgirsti skirtingą puodelio pakėlimo skambesį ryte, vakare ir net tuo atveju, kai niekas jo nestebi.
Festivalyje pristatomas kūrinys yra adaptuotas Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmams. Tiek kūrėjų žvilgsnis į pantomimą, tiek erdvė, kurioje pristatomas kūrinys, referuoja į tam tikrą užribį, iliuzijos santykį su realybe.
Paweł Sakowicz – choreografas ir šokėjas. Jis baigė politikos mokslus Varšuvos universitete ir Londono šiuolaikinio šokio mokykloje įgijo šokio atlikimo ir choreografijos magistro laipsnį. Jis yra kartu dirbęs su tokiais menininkais kaip Ramona Nagabczyńska, Marta Ziółek, Iza Szostak, Alex Baczyński-Jenkins, Rebecca Lazier, Isabelle Schad, Peter Pleyer, Joanna Leśnierowska, Magda Szpecht, Łukasz Twarkowski, Michał Borczuch ir kitais. 2013 metais Paweł pradėjo solinę karjerą, inspiruotas austrų rašytojo Thomo Bernhardo kalbos. Kaip choreografas, menininkas kūręs su „Nowy Teatr“, „Studio Theatre“ Varšuvoje, „TR Warszawa“, „Schauspiel Hannover“, Tokijo metropoliteno teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras bei kiti. Paweł taip pat kuravo dvi edukacijos programas „Poruszyciele#Wałbrzych“. Jis buvo apdovanotas už choreografiją Lenkijos Nacionaliniame šiuolaikinio teatro pjesių pastatymo konkurse („Schubert“, rež. Magda Szpecht). 2016 m. jis buvo nominuotas „Polityka Passport“ apdovanojimui. Šiuo metu, kaip kviestinis lektorius, menininkas taip pat dėsto Lenkų kultūros institute, Varšuvos universitete.
Renginio laikas:
09 10 | 19:00
Vieta:
Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai
Adresas: Žirmūnų g. 1E
Renginio trukmė: ±50 min.
Informacija:
Renginys mokamas