Beveik prieš savaitę prasidėjusio įvietintos muzikos festivalio „Muzika erdvėje“ programa perkopė į antrąją pusę. Rugsėjo 4–7 d., nuo trečiadienio iki šeštadienio, festivalis kvies išvysti bei išgirsti kasdien vis kitą kūrinį vis kitoje sostinės vietoje – toliau tyrinėti, kaip keičiamės mes ir mus supančios aplinkos.
Prasidėjęs su kompozitoriaus Dominyko Digimo prieš dešimtmetį sukurtu kūriniu Vilniaus geležinkelio stoties požeminei perėjai, festivalis „Muzika erdvėje“ jau pakvietė aplankyti po sostinę pasklidusias instaliacijas bei pasivaikščioti „Vilniaus pokerio“ maršrutu.
Toliau programoje – skirtingus festivalio metus primenantys kūriniai, naujai suskambėsiantys kasdienėse ir intriguojančiose Vilniaus miesto erdvėse.
„Temporature“ – kūrinys miestui ir jo kylančiai temperatūrai
Rugsėjo 4-ąją nuo 20 val. iki 23 val. „Muzika erdvėje“ keliasi į Vilniaus Universiteto Botanikos sodo Vingio skyrių. Čia bus pristatoma Maksimiliano Opriškos-Fume šviesų ir garso instaliacija „Temporature“.
„Klimato judesys nėra paslaptis – mes galime jį ignoruoti, apsimesti, bet statistika nemeluoja“, – sako Maksimilianas Opriška. Šiek tiek atsitraukdamas nuo vertinimo ir panaudodamas tik Vilniaus miesto atvirus duomenis – vidutinės miesto temperatūros pjūvį, jis siekia sukurti gyvą, dinamišką, į ateitį evoliucionuojantį miesto temperatūros portretą.
Struktūrinę kūrinio liniją diktuoja Vilniaus miesto teritorijos urbanistinių ir žaliųjų zonų proporcija, kur urbanistinė dalis atitinka aštrią, architektūrinę ritmiką, o žaliosios zonos atspindi atmosferą – mūsų atokvėpį. Muziką papildo sinchronizuotas apšvietimo dizainas, kurį įgyvendina menininkas Justas Bø: kuo tempas ir spaudimas didesnis, tuo apšvietimas mėlynesnis, o kuo tempas lėtesnis – apšvietimas sausesnis, kaitresnis, raudonesnis.
Vilniaus benamiai, miesto panoramos
Po Liubarto tiltu, rugsėjo 5 d. 19 val., pasirodys lietuvių kilmės britų violončelistas ir kompozitorius Anton Lukoszevieze. Skambės kūrinys iš įvietintų kūrinių violončelei ir fiksuotai medijai, sukurtų įvairioms miesto erdvėms, serijos „Vilniaus panoramos“.
Per daugelį metų A. Lukoszevieze fotografavo įvairias Vilniaus vietas, o jo kompozicijos savo muzika bei akustika perkelia jį į paties darytas fotografijas. Festivalyje praeitais metais kūrinys skambėjo požeminėje perėjoje prie Lazdynų ligoninės.
Rugsėjo 6-ąją atgims kompozitorės Jutos Pranulytės dar 2017 metais sukurtas kūrinys, skirtas sostinės benamiams. Vilniaus „Vilko pėdos“ namuose (Kojelavičiaus g. 50) 19 val. klausytojai išgirs naują kūrinio versiją. Ją paruošė premjeroje prieš septynerius metus dalyvavę Kazimieras Jušinskas (saksofonas) ir Dominykas Snarskis (būgnai) bei prie jų šiam koncertui prisijungęs Kristupas Gikas (plokštelės).
Pagal Vilniaus nakvynės namų gyventojų dainas ir istorijas sukurta kompozicija jautriai atskleidžia socialinės atskirties problemas. Koncertą lydės ir pašnekesys su Vilniaus „Vilko pėdos“ darbuotojais.
Festivalio pabaigai – „apsivalymo mišios“ Vilnelės upėje
Įvietintos muzikos festivalį „Muzika erdvėje“ rugsėjo 7 d. 20 val. užbaigs kompozitoriaus Antano Jasenkos kūrinys „Matrics-Natura“. Vilnelės upėje Bernardinų sode ir 2021-aisiais, ir šį kartą atliekamas kūrinys, kaip teigia kompozitorius, sujungia laiko ir upės tėkmes bei tiek atlikėjams, tiek klausytojams tampa tarsi apsivalymo mišiomis.
„Žinant ir galvojant, kad pasaulis yra tarpusavyje susijęs gamtos reiškiniais, menu, žmogiškuoju faktoriumi – ne tik įdomu, bet ir privalu bendraujant draugauti su gamta. Taigi šiuo aktyviu veiksmu prie Vilnelės yra jungiamas žodis, garsas, viskas, kas sukurta duotuoju momentu. Čia pat viskas ir paleidžiama upelin“, – teigia kūrinio autorius A. Jasenka.
Kūrinį atlieka Arkadijus Gotesmanas (mušamieji), Simonas Kaupinis (tūba), Gintaras Grajauskas (poezija) bei Antanas Jasenka („Moog“, elektronika).
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, strateginis partneris – Lietuvos kompozitorių sąjunga.